Budapeštas (Vengrija) - tai du miestai Buda (kalnuotas senasis miestas) ir Peštas (naujas miestas, daugiau lygumos). Per patį vidurį teka Dunojus, kuris vėlgi buvo geras orientyras mieste. Budapešte yra tiek naujų ir modernių pastatų, tiek senovinių pilių. Gražus peizažas, kalnai, upė, yra įdomių vietų ir ką veikti, bet visumoj labai didelio išskirtinumo nepaliko.
Parkingas: mokamas beveik visur gatvėse. Tačiau tik darbo metu, nuo 18val. iki 8 ryto - nemokama. Būdami parkelyje šiek tiek toliau nuo centro radome nemokamą parkingo aikštelę kur galėjom palikti automobilį ir dieną.
Susisiekiamumas: vėlgi metro, tramvajai, autobusai. Tačiau transporto kamsčių būna ir nemažų, ypač ryte ir vakare. Budapešte iki objektų teko pavažiuot ir automobiliu. Pavyzdžiui važiavom į Budos kalną Budoj (gyvenom Pešte), taip pat važiavom iki minėto parko kur yra didvyrių aikštė (atrodo).
Maistas ir kainos: kainos panašios kaip lietuvoj, galima pavalgyti kavinėse. Labai skaniai valgėm gyras, maža kavinukė - gera kaina, skanus maistas, nuoširdus ir rūpestingas aptarnavimas.
Įspūdžiai: pirmą dieną atvykę pasivaikščiojom paupe iki Legenda laivelių, tai nedideli turistams skirti laiveliai, stikliniu stogu, kad matytum viską aplink. Į bilieto kaina įeina keletas gėrimų ir audio gidas 30 kalbų, įskaitant lietuvių. Plaukimas trunka apie valandą, mes plaukėm vakarėjant, tai teko pamatyt miestą tiek dienos šviesoje, tiek temstant kai įsižiebė lempos - vaizdas tikrai nepakartojamas. Gaila, kad į pabaigą užklupo didelis škvalas ir teko gryžti, todėl neaplankėm į programą įtrauktos margaritos salos, kuri randasi per vidurį Dunojaus. Vykstantiems į Budapešta labai rekomenduoju plaukt Legenda.
Sekančią dieną nuvykom į parkelį toliau nuo centro, ten yra terminių baseinų (deja nesilankėm), gražus ežeriukas su gulbėm, antim, daug erdvės pasivaikščiot, pramogos vaikams bei Didvyrių aikštė - daug istorinių figūrų tikrai didelio mąsto aikštėj (sunku į kadrą viską įtraukt
Po pietų nuvykom į Budą, pasivaiksčiojom po Budos kalną, kur yra pilis ir Elžbietos dukros (atrodo) paminklas. Perėjom visus suvenyrų kioskus, pasigrožėjom vaizdu nuo kalno, kur matosi Budos kalnai, Dunojus bei Pešto lygumos ir pastatai.
Mėgstu pajuokaut, kad stebėdami vaizdą nuo Budos kalno žavėjomės Budapešto kalnais, kol… nenuvažiavom į Slovakiją…




Jasna (Slovakija) - tai slidinėjimo kurortas, esantis Demianovo slėnyje, Liputovski Mikulaš rajone. 20-30min. kelio nuo Jasna yra ir Liputovski Mikulaš miestelis, kuriame yra parduotuvės ir kitos paslaugos. Jasna tai visiškai nedidukas miestelis maždaug 1km aukštyje virš jūros lygio ant kalno. Jasnoj yra tik viešbučiai ir pramogos turistams, bet labai šauni aplinka
Slovakijoj pasirinkome Jasna, o ne Bratislava (Slovakijos sostinė), nes norėjome gamtos - kalnų, urvų. Bratislava iš internetinių šaltinių ne itin sudomino.Parkingas: viešbutyje mokamas bet saugoma, prie urvų irgi teko susimokėt, bet ant kelio nelabai yra ir kur palikt, mat pagrinde vienas pagrindinis kelias kuris vinguriuoja kalnais.
Susisiekiamumas: iš Liputovski Mikulaš važinėja autobusas į Jasna. Kadangi buvom ne sostinėj, o kalnuose, tai čia labiau aktualu pakelėjai į kalnus, o ne metro
Maistas ir kainos: kainos panašios kaip Čekijoj, galima gan nebrangiai pavalgyti tiek kavinėje, tiek apsipirkti parduotuvėje.
Įspūdžiai: po tiek aplankytų Europos sostinių, Slovakija buvo gamtos rojus. Nors važiuojant matėme kalnus, tik Slovakijoj išvydom juos visu gražumu. Gamta mus užbūrė ir pakerėjo, užteko tik atvažiuoti į Jasną, prisiregistruoti šauniame 3 *** viešbutyje ir mes po 5min. internetu jau atšaukėme rezervaciją Krokuvoj (Lenkija), kur ketinom vykti sekančią dieną ir aplankyti druskų kasyklas. Tą pačią dieną pratesėme viešbučio rezervaciją dar vienai parai Jasnoj, kadangi pas juos vasara ne sezonas, tai vietų buvo pakankamai.
Pirmąja vizito Slovakijoj dieną nuvykome į Laisvės urvą (Cave of Liberty arba Demanovska Jaskyna Slobody). Jame apžiūrėjome neapsakomo grožio gamtos kūrinius - stalaktitus ir stalagmitus. Apie valandą laiko keliavom šlapiu, drėgnu ir šaltu urvu vidurį kalno. Vaizdai ir įspudžiai nepakartojami. Keliaujantiems - laisvės urvas yra Jasnoj kylant į kalną link pakelėjų ir viešbučių. Gatvių ir numerių ten nėra, mūsų viešbutį GPS’e radau tik pasirinkęs Jasna, ieškojau objektų pagal tipą ir vėliau pagal viešbučio pavadinimą.

Antrą dieną ketinom vykti į Chopok, tai vienas didžiausių kalnų Žemuosiuose Tatruose, jo aukštis 2024m. Iš tiesu Jasna ir pasirinkom todėl, kad būtų arčiausiai Chopok ir urvų. Su Chopok gavosi gan kuriozinė situacija, dar lietuvoj parašiau į viežbučio informaciją ir paklausiau kaip toli yra Chopok, man atsakė kad 2val. Na ką gi, maniau jog tiek teks iki jo važiuoti nuo viešbučio. Pasirodo, mes gyvenome ant Chopok kalno, o tos 2val. tai laikas kurio reikia, kad pasiektum kalno viršūnę. Na ka gi, nusileidom keletą km žemyn nuo kalno, nusipirkome bilietus į pakelėją. Perkant bilietus mums kažką pasakė kad užkilsime, 40min. būsime ir galėsime leistis - bent jau taip supratome, tai ir pamanėm kad užkels mus į viršunę, ten pasivaikščiosim ir leisimės. Kai pakilome pakelėju į 1600m aukštį pamatėme, kad iki viršūnės dar tolimas kelias pėstute. Eiti tai eiti, bet tuos 400m aukštyn įveikti reikia kokios 1.5val. ir tai yra gal keli kilometrai einant vingiuotu akmenais grystu takeliu. Nuėjus kelis šimtus metrų vis išvysdavom, kad tai dar ne viršūnė. Kai pagaliau pasiekėme 2km aukštį, ant kalno radomę kavinukę, iš kiemo net atrodė, kad ji nedirba, bet įėjus į vidų radome sausakimšą kavinę kur visi gėrė šiltą arbatą. Pačios viršūnės nepasiekėme, nes nors teoriškai buvo likę tik 24m., eiti dar reikėtų kokį pusvalandį vien akmenimis, o mes nebuvome tam tinkamai pasirengę.
Kopti į kalną nors fiziškai nebuvo labai lengva, bet man paliko labai didelį įspūdį. Įvardinčiau tai kaip vieną gyvenimo pasiekimų, kurį tikrai prisiminsiu
Slovakija tikrai paliko neišdildomą įspūdį.












